žnekterti

žnèkterti, -ia (-na), -ėjo žr. žnekterėti: 1. Pls Kap griuvau, net žnèkterė[ja]u Dglš. Kad vertėsi per slenkstį, net žnèkterėjo Rdm. Kap griuvo, tai net žnèkterėjo Sn. Vaikynukas kad žnèkterėj[o] iš aukščio žemėn, tai net kauleliai subraškėj[o] Žrm. | prk.: Jau galėt jy tuoj žnèkters (mirs) Alv. 2. Vrn Juozas tai ben žnèkteria, o šitiej tai stuksi Vlk. Aš jam tūlai žnèkteriu, ale kad vis tokis pats Arm. 3. intr. įkirsti: Vaikai, neikit per mišias uogaut medžian – gyvatė gali žnèktert Nč. \ žnekterti; pažnekterti